- suburdyti
- 3 ×subur̃dyti tr. 1. suerzinti: Suburdijai, t. y. suerzinai kūną, taurėmis leisdamas kraujį, ir todėl sutino J. Nevienodą pašarą duodamas gyvoliams suburdiji tiktai juosius J. | refl.: Anie burdijos, kol susiburdijo, t. y. susibuntavojo, susiėjo JI252. 2. subarti, suniekinti: Tėvas subur̃dijo sūnų už nepadorią kalbą Ldk. \ burdyti; suburdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.